zinzimas

zinzìmas sm. (2) I; D.Pošk 1. → zinzti 1: Birbimas, zinzìmas, siaudimas BŽ143. Ūmai Kasčio ausis užgavo kažkoks keistas garsas, storas, vienodas, tartum kokio didžiulio širšino zinzimas Pč. 2. → zinzti 3: Zinzìmas nėr gerai, o nu ano negaliu atsikratyti DūnŽ. Iš to zinzìmo suprantu, ka liūdnu vienai Krš. 3. → zinzti 4: Galva ziñza, ale dėl tokio zinzìmo gali gyventi Krš. 4. → zinzti 5: Kiemūse po dvi mašineles, o zinzìmas nežmoniškas Krš.